Šitakė Šitakė (Lentinula edodes)
Sistematika:- Skyrius: Basidiomycota (Basidiomycetes)
- Poskyris: Agaricomycotina
- Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
- Poklasis: Agaricomycetidae
- Užsakymas: Agaricales (Agaric arba Lamellar)
- Šeima: Omphalotaceae
- Gentis: Lentinula
- Žiūrėti: Lentinula edodes (shiitake)
arba
Lentinus edodes
ŠitakėŠitakė - (Lentinula edodes) jau tūkstančius metų buvo kinų medicinos ir kulinarijos pasididžiavimas. Tais senais laikais, kai virėjas buvo ir gydytojas, šitake buvo laikomas geriausiu būdu suaktyvinti „Ki“ – žmogaus organizme cirkuliuojančią vidinę gyvybės jėgą. Be šitake, vaistinių grybų kategorijai priklauso maitake ir reishi. Kinai ir japonai šiuos grybus naudoja ne tik kaip vaistą, bet ir kaip skanėstą.
Apibūdinimas:
Išoriškai šitake primena pievinį pievagrybį: kepurėlės forma skėčio formos, viršuje kremiškai ruda arba tamsiai ruda, lygi arba padengta žvyneliais, bet lėkštelės po kepure šviesesnės.
Gydomosios savybės:
Dar senovėje buvo žinoma, kad grybas ženkliai didina vyrišką potenciją, padeda sumažinti kūno temperatūrą, valo kraują ir yra profilaktinė priemonė nuo arterijų sukietėjimo ir navikų. Nuo šeštojo dešimtmečio šitake buvo intensyviai tiriami moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, tyrimų rezultatai parodė, kad per savaitę suvartojus 9 g sauso šitake (atitinka 90 g šviežio), cholesterolio kiekis sumažėja 40 pagyvenusių žmonių 15%, o 420 jaunų moterų – 15%. 1969 m. Tokijo nacionalinio tyrimų centro mokslininkai iš šitakės išskyrė polisacharidą lentinaną, kuris dabar yra gerai žinomas farmakologinis vaistas, naudojamas imuninės sistemos sutrikimams ir vėžiui gydyti. Devintajame dešimtmetyje keliose Japonijos klinikose hepatitu B sergantys pacientai 4 mėnesius kasdien gaudavo po 6 g vaisto, išskirto iš šitake grybienos – LEM. Visi pacientai pajuto reikšmingą palengvėjimą, o 15 pacientų virusas buvo visiškai inaktyvuotas.
Be to, kai kurių šalių, pavyzdžiui, Nyderlandų, patirtis parodė, kad šiuos šitakus galima dirbtinai veisti toli už jų natūralios buveinės.
