Šarvuoto liofilio (Lyophyllum loricatum) nuotrauka ir aprašymas

Šarvuotasis liofilas (Lyophyllum loricatum)

Sistematika:
  • Skyrius: Basidiomycota (Basidiomycetes)
  • Poskyris: Agaricomycotina
  • Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
  • Poklasis: Agaricomycetidae
  • Užsakymas: Agaricales (Agaric arba Lamellar)
  • Šeima: Lyophyllaceae (Lyophyllaceae)
  • Gentis: Lyophyllum (Lyophyllum)
  • Žiūrėti: Lyophyllum loricatum (Armored Lyophyllum)
    Kiti grybų pavadinimai:
  • Šarvuota eilė

Sinonimai:

  • Šarvuota eilė

  • Agaricus loricatus
  • Tricholoma loricatum
  • Gyrophila cartilaginea

Lyophyllum šarvuotis Lyophyllum loricatum

Grybų aprašymas

Skrybėlė 4-12 (rečiau iki 15) cm skersmens lyofilis (carapace lyophyllum), jaunystėje sferinis, po to pusrutulio formos, vėliau nuo plokščiai išgaubtas iki nusviręs, gali būti arba plokščias, arba su gumburu, arba įdubęs. Suaugusio grybo kepurėlės kontūras dažniausiai būna netaisyklingas. Oda lygi, stora, kremzlinė, gali būti radialiai pluoštinė. Kepurės kraštai yra lygūs, nuo jaunystės sulinkimo iki, galbūt, su amžiumi aukštyn. Grybams, kurių kepurėlės pasiekusios iškritimo stadiją, ypač lenktais kraštais, dažnai būdingas, bet nebūtinas kepurėlės krašto bangavimas, iki reikšmingo.

Lyophyllum loricatum – Armor Lyophyllum

Kepurėlės spalva tamsiai ruda, alyvuogių ruda, alyvuogių juoda, pilkai ruda, ruda. Senuose grybuose, ypač esant didelei drėgmei, jis gali tapti šviesesnis, palikti rusvai smėlio spalvos atspalvį. Saulėje gali išblukti iki gana ryškiai rudos spalvos.

Minkštimas lyophillum carapace baltas, po oda rusvas, tankus, šiurkštus, elastingas, lūžta traškant, dažnai įpjauna girgždėdamas. Senuose grybuose minkštimas vandeningas, elastingas, pilkšvai rusvų, smėlio atspalvių. Kvapas neryškus, malonus, grybingas. Skonis taip pat neryškus, bet ne nemalonus, nekartus, galbūt saldus.

LP carapace lyophyllum vidutiniškai dažnas, prigludęs su dantimi, plačiai prilipęs arba besileidžiantis. Plokštelių spalva yra nuo baltos iki gelsvos arba smėlio spalvos. Senesni grybai yra vandeningos pilkai rusvos spalvos.

Lyophyllum loricatum - Armor Lyophyllum

Sporų milteliai balta, šviesiai kreminė, šviesiai gelsva. Sporos yra sferinės, bespalvės, lygios, 6-7 μm.

Kojos 4-6 cm aukščio (iki 8-10, o nuo 0,5 cm, kai auga nušienautoje vejoje ir sutryptoje žemėje), 0,5-1 cm skersmens (iki 1,5), cilindro formos, kartais lenktas, neteisingai išlenktas, pluoštinis . Natūraliomis sąlygomis jis dažniau būna centrinis arba šiek tiek ekscentriškas, kai auga ant nupjautos vejos ir sutrypto dirvožemio, nuo žymiai ekscentriško, beveik šoninio iki centrinio. Viršuje esantis stiebas yra grybų plokštelių spalvos, galbūt miltingai žydintis, žemiau jis gali tapti nuo šviesiai rudos iki geltonai rudos arba smėlio spalvos. Senuose grybuose kojos spalva, kaip ir lėkštės, vandeninga pilkai rusva.

Buveinė

Šarvuotieji liofilai gyvena nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio daugiausia ne miškuose, parkuose, vejose, pylimo aikštelėse, šlaituose, žolėje, takeliuose, sutryptoje žemėje, prie bortelių, iš po jais. Rečiau pasitaiko lapuočių miškuose, pakraščiuose. Galima rasti pievose ir laukuose. Grybai auga kartu su kojomis, dažnai didelėmis, labai tankiomis grupėmis, iki kelių dešimčių vaisiakūnių.

Lyophyllum šarvuotis Lyophyllum loricatum

Panašios rūšys

  • Perkrautas liofilis (Lyophyllum decastes) – labai panašios rūšys, gyvena tomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad perpildytos plokštelės liofilyje nuo prilipusio iki danties iki praktiškai laisvo, o šarvuotoje, priešingai, nuo prilipusio iki danties, nereikšmingas ir nusileidžiantis. Likę skirtumai yra sąlyginiai: perpildytas liofilis vidutiniškai turi šviesesnių atspalvių kepurėlę, minkštesnę, negirgždančią minkštimą. Suaugusių grybų, kai kepurėlė pasukta į apačią, o bandinio plokštelės prilimpa prie dantų, jų dažnai neįmanoma atskirti, net jų sporos yra vienodos formos, spalvos ir dydžio.Ant jaunų grybų ir vidutinio amžiaus grybų lėkštelėse jie paprastai patikimai atskiriami.
  • Austrių grybas (Pleurotus) (skirtingos rūšys) Grybas savo išvaizda labai panašus. Formaliai jis skiriasi tik tuo, kad austrių grybų plokštelės nulūžta sklandžiai ir lėtai, iki nulio, o liofiluose - gana staigiai. Bet, svarbiausia, austrių grybai niekada neauga žemėje, o šie liofilijos niekada neauga ant medžio. Todėl labai lengva juos supainioti nuotraukoje ar krepšelyje, ir taip nutinka nuolat, bet gamtoje – niekada!

Valgomumas

Carapace lyophyllum reiškia sąlygiškai valgomus grybus, jis naudojamas 20 minučių pavirus, universalus, panašus į perpildytą eilę. Tačiau dėl minkštimo tankio ir kietumo jo skonis prastesnis.

Pastaba

Šarvuotasis liofilas įdomus tuo, kad dažnai auga ten, kur paprastai neauga jokie kiti grybai - ant tryptų parkų plotų, takų, iš po betoninių bortelių ir kitose, panašiose, visiškai negrybingose ​​vietose. Eini per parką ir staiga pamatai savotišką sutrypto ploto „dangą“, tikrai kaip kriauklę. Tai iš karto – šarvais padengtas liofilis! Paėmus jį nuo žemės, tuo labai greitai galima įsitikinti.

Antra įdomi savybė – toks egzempliorių auginimo būdas – beveik neįmanoma įrodyti jokiam kitam grybautojui, nemačiusiam, kaip ir kur užaugo, kad tai ne austrių grybas.

Bet kulinariniu požiūriu man nepavyko su juo susipažinti, nes iš miesto kiemų grybų iš principo nevalgau, o už gyvenviečių, toliau nuo kelių, su šia rūšimi dar neteko susidurti.

Nuotrauka: Olegas, Andrejus.

Naujausios žinutės

$config[zx-auto] not found$config[zx-overlay] not found