Grybų namelis (Serpula lacrymans)
Sistematika:- Skyrius: Basidiomycota (Basidiomycetes)
- Poskyris: Agaricomycotina
- Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
- Poklasis: Agaricomycetidae
- Užsakymas: Boletales
- Šeima: Serpulaceae (Serpulaceae)
- Gentis: Serpula
- Žiūrėti: Serpula lacrymans (grybų namas)
Šis grybas priklauso kenksmingų grybų, naikinančių medžius, kategorijai.
Kiti jo pavadinimai:
naminė kempinė (Merulius destruens Pers)
šnervių naikintojas (Merulius vasitator Tode)
medžio grybas
naminis grybas
Nusėda ant nukirstų nudžiūvusių medžių, ypač pavojinga veistis įvairiuose pastatuose. Įsikūręs medyje, jis gali lengvai ir greitai sunaikinti medines dalis.
Grybų namas turi gerai išvystytą gebėjimą (įvairaus laipsnio būdingą visiems grybams) suformuoti galingą grybieną net ir visiškai netinkamomis vaisių derėjimui sąlygomis. Šios sąlygos yra užsistovėjęs oras, didelė drėgmė ir šviesos trūkumas. Esant šiems veiksniams, grybelis labai gausiai ir greitai vystosi sterilios formos pavidalu ir aktyviai vykdo destruktyvią veiklą.
Paprastai šis grybelis plinta rūsiuose ir rūsiuose, kur drėgna ir tvanku, grindų lentų apačioje, sijų apačioje. Ypač gerai jaučiasi, jei grindys yra tiesiai ant šlapios dirvos.
Grybelio vystymosi pradžioje ant medžio atsiranda balti smulkūs taškeliai, kurie laikui bėgant susilieja į gleivėtas dėmeles ar vilnonius gležnus apnašas, tada atsiranda rezginys, panašus į sidabrinį voratinklį. Palaipsniui vis labiau plinta medžio paviršiumi, storėja, įgauna lapinę struktūrą, šilkinį blizgesį ir pelenų pilką spalvą.
Išilgai grybo kraštų susidaro ploni siūlai, einantys per spyglius, kurių pagalba grybas tarsi šliaužia ieškodamas maisto pro nedidelius plyšius ir skylutes sienose. Taigi jis persikelia iš vienos namo dalies į kitą. Kartais toks destruktyvus darbas gali sukelti viso namo sunaikinimą ir jo griuvimą.
Grybų namas kartais gali veikti kartu su kitais grybais, pavyzdžiui, Polyporus vaporarius, Polyporus destructor ir kitais. Dažniausiai naminiu grybeliu užsikrečia spygliuočiai, tačiau gali pažeisti ir lapuočių, pavyzdžiui, ąžuolą.
Poveikis medienai
Atlikdamas tyrimus R. Gartigas išsiaiškino, kad grybas išskiria specialius fermentus, gebančius dideliu atstumu nuo grybelio ištirpinti organinius medienos junginius. Dėl to medis virsta tokia forma, kurią grybas sugeba pasisavinti. Be to, šie fermentai gali ištirpinti pelenų sudedamąsias dalis ląstelių membranose, kai jie tiesiogiai liečiasi su hifais. Dėl visų šių procesų medis sunaikinamas.
Palaipsniui mediena paruduoja, virsta dulkėmis, o jei šviežia yra pakankamai minkšta, tada dėl grybelio veikimo ji išdžiūsta, tampa trapi ir trapi. Ypač lengva medžio grybas ardo aliejiniais dažais padengtas grindis, nes tokiu atveju grindų apačia yra visiškai paslėpta nuo šviesos ir apsaugota nuo išdžiūvimo.
Tai, kad ant medienos atsirado toks grybas, galima suprasti iš viršutiniame paviršiuje atsiradusių juodų dėmių, o jei mediena padengta klijais dažais, tai ant jos susidaro gelsvi purūs ploteliai, išsidėstę atskirai vienas nuo kito.
Pabeldus į medžio grybeliu užterštą medieną, pasigirsta duslus garsas, o paspaudus ji lengvai lūžta. Pažeistas medis labai aktyviai sugeria vandenį, jis tampa per daug higroskopiškas, todėl drėgmė iš apačios gali patekti net į labai nutolusias namo vietas.Be to, pats grybelio grybiena turi savybę lengvai pravesti drėgmę ir pernešti ją į sausą medieną, todėl net ir sausiausiose patalpose gali labai sudrėkti ir jose bus neįmanoma gyventi.
Be to, yra dar vienas nemalonus momentas: grybo vaisiakūniai irdami ir pūdami skleidžia būdingą ir labai nemalonų kvapą, kuris taip pat kenkia sveikatai.
Poleko ir Geppert tyrimų duomenimis, sumedėjusiuose grybuose vandens gali būti nuo 48 iki 68 %.
Jei grybiena per plyšius ar įtrūkimus išeina į gryną orą ir šviesą, tada pradeda formuotis grybo vaisiakūniai. Jie yra lamelės, lėkštės, platūs, gali siekti iki metro dydį, odinės mėsingos konsistencijos. Vystymosi pradžioje vaisiakūniai būna balti, vėliau tampa rausvai gelsvi, o pabaigoje rūdžių rudi. Iš viršaus jie turi vingiuojančias į kirmėlę panašias raukšles, ant kurių išsidėsčiusios sporos, o iš apačios turi pluoštinę aksominę struktūrą su baltais patinusiais kraštais. Vaisiakūnių pakraščiai išskiria skaidrius skysčio lašelius, kurie vėliau drumsčiasi, įgauna pienišką spalvą (todėl šis grybas vadinamas verkiančiu). Sporos yra elipsės formos, mažos (0,011 mm ilgio ir 0,006 mm pločio), rudos arba rūdžių rudos spalvos. Sporų daigumas galimas tik esant šarminės reakcijos medžiagoms. Tai gali būti kalio karbonatas, druskos arba pats amoniakas. Šios medžiagos provokuoja sporų membranos patinimą. Taip pat prie daigumo prisideda šlapimas, pelenai, koksas ir kitos medžiagos, kuriose yra šarminės reakcijos medžiagų arba dalyvauja jas formuojant.
Norint išvengti naminio grybo atsiradimo, R. Gartig rekomenduoja naudoti šias prevencines priemones:
- Baigę remontą pastatuose, užkrėstuose sumedėjusiu grybeliu, darbuotojai turi kruopščiai išvalyti ir išskalauti visus savo įrankius prieš juos naudodami. Taip pat turėtumėte kruopščiai išskalbti drabužius ir batus.
- jei senoje medienoje yra akivaizdžių grybelinės infekcijos pėdsakų, ji negali būti naudojama naujiems pastatams. Remonto metu išvežta sena sunaikinta mediena turi būti kuo greičiau sudeginta, o šviežios medienos negalima laikyti šalia pažeistos medienos.
- nauji pastatai turi būti apsaugoti nuo jų statytojų užteršimo, o tualetai įrengti taip, kad netiesiogiai neatsirastų naujų pastatų tarša.
- Kaip pagalvėlę po grindimis naudokite rupų nuplautą smėlį arba susmulkintas plytas. Negalima naudoti įvairių žaliavų masių, ypač reikėtų vengti pelenų, kokso ir kitų humuso turinčių medžiagų.
- prieš pradedant statybas, medis turi būti kuo kruopščiau išdžiovintas.
- naujai pastatytas namas turėtų tinkamai išdžiūti, o tik po to grindis galima nudažyti aliejiniais dažais.
- reikia statyti taip, kad grindys per stipriai nepriliptų prie sienų.
- svarbu tinkamai organizuoti oro trauką apatinėse patalpose po grindimis.
- būtina atidžiai stebėti švarą ir užtikrinti, kad po grindimis nepatektų nešvarumų ir vandens. Tai ypač pasakytina apie vonios kambarius ir skalbyklas.
Kontrolės metodai
Norint sunaikinti jau atsiradusį grybų namelį, naudojama daugybė priemonių, tačiau nė vienos iš jų negalima pavadinti radikaliomis. Gana gerų rezultatų pasiekė vokiečių miškininkas H.L.Gartigas, XIX amžiuje impregnavęs medžio gabalus karbolinu arba kreozotu.
Profesorius Sorokinas pateikia rekomendacijas, kaip medieną dengti paprasta derva, o kai kurie kiti tyrinėtojai naftą vadina viena veiksmingų priemonių.
Jei grybelis dar nelabai išplitęs, tuomet gerą rezultatą galima pasiekti atsargiai pašalinus pažeistas medžio dalis ir pakeičiant jas naujomis.
