Auksinis baravykas (Aureoboletus projectellus)
Sistematika:- Skyrius: Basidiomycota (Basidiomycetes)
- Poskyris: Agaricomycotina
- Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
- Poklasis: Agaricomycetidae
- Užsakymas: Boletales
- Šeima: Boletaceae
- Gentis: Aureoboletus
- Žiūrėti: Aureoboletus projectellus (Auksinis baravykas)
Sinonimai:
Baravykas
- Baravykas
- Ceriomyces projectellus
- Baravykas murrill
- Baravykas viržius
Anksčiau laikyta plačiai paplitusia Amerikos rūšimi nuo Kanados iki Meksikos. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ji užtikrintai užkariauja Europą.
Lietuvoje jie vadinami balsevičiukais. Pavadinimas kilęs iš girininko Balsevičiaus vardo, kuris pirmasis Lietuvoje rado šį grybą ir jo paragavo. Grybas pasirodė skanus ir išgarsėjo šalyje. Manoma, kad šie grybai Kuršių nerijoje atsirado maždaug prieš 35-40 metų.
apibūdinimas
Skrybėlė: 3-12 centimetrų skersmens (kai kuriuose šaltiniuose nurodoma iki 20), išgaubta, kartais su amžiumi tampa plačiai išgaubta arba beveik plokščia. Sausas, smulkiai aksominis arba lygus, su amžiumi dažnai trūkinėja. Spalva nuo rausvai rudos iki purpurinės rudos arba rudos, su steriliu kraštu – išsikišusi oda, „išsikišusi“ = „išsikibusi, nukarusi, išsikišusi“, ši savybė rūšiai ir davė pavadinimą.
Himenoforas: vamzdinis (akytas). Dažnai prislėgta aplink stiebą. Nuo geltonos iki alyvuogių geltonos spalvos. Nekeičia arba beveik nepakeičia spalvos paspaudus, jei keičia, tada ne mėlyna, o geltona. Poros apvalios, didelės – suaugusių grybų 1-2 mm skersmens, kanalėliai iki 2,5 cm gylio.
Kojos: 7-15, iki 24 centimetrų aukščio ir 1-2 cm storio. Viršuje gali būti šiek tiek nusmailėjęs. Tankus, elastingas. Šviesi, gelsva, su amžiumi geltona intensyvėja ir atsiranda rausvų, rudų atspalvių, tampa rusvai gelsva arba rausva, artima kepurėlės spalvai. Pagrindinis Auksinio baravyko kojos bruožas yra labai būdingas briaunotas tinklinis raštas su aiškiai apibrėžtomis išilginėmis linijomis. Raštas aiškesnis viršutinėje kojos pusėje. Baltas grybiena paprastai aiškiai matoma žiedkočio apačioje. Stiebo paviršius yra sausas, lipnus prie labai jaunų grybų arba esant drėgnam orui.
Sporų milteliai: alyvuogių ruda.
Ginčas: 18-33 x 7,5-12 mikronų, lygus, tekantis. Reakcija: auksas KOH.
Minkštimas: tankus. Šviesus, balkšvai rožinis arba balkšvai gelsvas, pjūvyje ir lūžinėjime nekeičia spalvos arba keičiasi labai lėtai, įgauna rusvą, rusvai alyvuogių atspalvį.
Cheminės reakcijos: Amoniakas – neigiamas dangteliui ir minkštimui. KOH – neigiamas dangteliui ir minkštimui. Geležies druskos: nuobodžios alyvuogės ant kepurėlės, pilkšvos ant minkštimo.
Kvapas ir skonis: subtilus. Kai kurių šaltinių teigimu, skonis rūgštokas.
Valgomumas
Valgomasis grybas. Lietuvos grybautojai tvirtina, kad auksaspalviai baravykai savo skoniu nusileidžia įprastiems lietuviškiems baravykams, tačiau juos traukia tai, kad jie retai būna sukirmiję ir auga prieinamose vietose.
Ekologija
Grybelis su pušimis formuoja mikorizę.
Sezonas ir platinimas
Vasarą ir rudenį auga pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Europoje šis grybas yra labai retas. Pagrindinis auksaspalvių baravykų regionas yra Šiaurės Amerika (JAV, Meksika, Kanada), Taivanas. Europoje auksaspalvių baravykų daugiausia aptinkama Lietuvoje. Yra pranešimų, kad Kaliningrado ir Leningrado srityse rasta auksinių baravykų.
Pastaruoju metu auksaspalvių baravykų rasta Tolimuosiuose Rytuose – Vladivostoke, Primorskio krašte. Matyt, jo buveinės regionas yra daug platesnis, nei manyta anksčiau.
Nuotrauka straipsnyje: Igoris, galerijoje - iš atpažinimo klausimų. Ačiū WikiMush vartotojams už nuostabias nuotraukas!
