Amerikiečių mokslininkai tiria gydomąsias psilocibino grybų savybes

IliustracijaJungtinėse Amerikos Valstijose buvo paskelbtas mokslinis tyrimas apie vienkartinio haliucinogeninių grybų veikliosios medžiagos psilocibino vartojimo poveikį. Šios medžiagos poveikis daugumos savanorių psichologinei būklei vertinamas labai teigiamai.

Pasak tyrimo autorių, psilocibino grybai ir panašūs haliucinogenai atveria naujas perspektyvas vaistų, skirtų fobijoms, depresijai ir kitiems psichikos sutrikimams gydyti, kūrėjams ir gamintojams. Taip pat gali būti, kad teigiamas haliucinogenų poveikis gali palengvinti nepagydomai sergančių pacientų būklę galutinėje ligos stadijoje.

Kartu tyrimo projekto koordinatorius Rolandas Griffithsas perspėja bendrapiliečius nuo savarankiškų eksperimentų su haliucinogenais namuose. Pasak jo, maždaug trečdalis eksperimento dalyvių psilocibino poveikį laikė „bauginančiais“. Šiuo atžvilgiu haliucinogeninių vaistų vartojimas ne laboratorijoje ir be kvalifikuotų specialistų priežiūros gali padaryti nepataisomą žalą žmonių sveikatai, pabrėžia Griffithsas.

Tyrimas, kurį iš dalies finansavo JAV vyriausybė, buvo atliktas Johnso Hopkinso universiteto medicinos mokyklos Baltimorėje laboratorijoje ir jame dalyvavo 36 vyrai iki 46 metų amžiaus. Nė vienas iš dalyvių iki eksperimento nevartojo narkotikų, daugelis domėjosi religija ir karts nuo karto dalyvavo įvairiuose religiniuose renginiuose – kolektyvinėse maldose, pamaldose, pokalbiuose ne religinėmis temomis ir kt.

Po vienos psilocibino dozės kiekvienas dalyvis keletą valandų praleido laboratorijoje. Tiriamieji, paveikti haliucinogeno, buvo patalpinti į izoliuotą kambarį, kuriame skambėjo klasikinė muzika. Dalyviams buvo užrištos akys ir prašoma sutelkti dėmesį į vidinius išgyvenimus.

Siekdami palyginti psilocibino ir dabartinių vaistų poveikį, dalyviai vieną ar du kartus vėlesnių laboratorinių vizitų metu vartojo nehaliucinogeninį psichostimuliatorių Ritaliną. Tiriamųjų pranešimai apie tiesioginius išgyvenimus iškart po psilocibino vartojimo apėmė pranešimus apie kontaktą su „transcendentine tikrove“, „erdvės ir laiko peržengimą“, baimę ir šventą siaubą bei gilius džiaugsmo, ramybės ir meilės jausmus. Daugelis dalyvių turėjo didelių sunkumų bandydami pateikti žodinius savo patirties aprašymus.

Aprašomuoju požiūriu tiriamųjų pasakojimai niekuo nesiskyrė nuo gerai žinomų pranešimų apie religines patirtis, kurias palikuonims paliko religinių mistikų, priklausančių įvairioms konfesijoms, teigia mokslininkai. Tačiau tyrimo autoriai norėjo paaiškinti, kad religinė problemos pusė apskritai lieka už jų interesų sferos.

Praėjus dviem mėnesiams po eksperimento, 24 dalyviai atsakė į papildomus tyrėjų klausimus. Apklausos duomenimis, du trečdaliai jų patirtį vis dar laikė vienu iš penkių svarbiausių įvykių savo gyvenime. Trečdaliui apklaustųjų psilocibino haliucinacijos tapo dvasiškai reikšmingiausiu įvykiu jų gyvenime.

Apie 80% dalyvių taip pat teigė, kad haliucinacinė patirtis neabejotinai teigiamai paveikė jų psichinę būseną, savigarbą ir santykius su kitais.Kai kurie dalyviai tvirtino, kad jiems įvykusius pokyčius pastebėjo šeima ir draugai ir jie nusipelnė teigiamo įvertinimo.

Psilocibino, LSD ir kitų haliucinogeninių vaistų psichotropinių savybių sistemingi tyrimai pradėti Europoje ir JAV praėjusio amžiaus 2 dešimtmetyje. Didžioji dalis tyrimų buvo nutraukta septintojo dešimtmečio pradžioje dėl nesveiko ažiotažo, kurį jaunimo kontrkultūros ideologai sukūrė apie šias medžiagas. Pirmieji, po ilgos pertraukos, rimti šios srities tyrimai buvo atnaujinti 90-ųjų viduryje.

Naujausios žinutės

$config[zx-auto] not found$config[zx-overlay] not found